Klausimas „ką sodinti?“ atrodo paprastas, bet tai sprendimas, kurio pasekmes matysite po trisdešimties metų. Pasirinkta rūšis nulems, kaip greitai augs medynas, kiek priežiūros jam reikės, kokia bus jo vertė ir kaip atsparus jis bus ligoms bei orams. Šiame straipsnyje aptariame pagrindinius pasirinkimo principus be perdėto sudėtingumo.
Taisyklė nr. 1: sprendžia augavietė, ne noras
Dažniausia klaida – rūšį rinktis pagal tai, kas patinka arba kas, atrodo, brangiau kainuos. Miške veikia priešinga logika: augavietė lemia, kas iš viso užaugs.
Augavietė – tai dirvožemio derlingumo ir drėgnumo derinys. Sausa smėlinga žemė, normalaus drėgnumo priemolis ir šlapia durpžemė yra trys visiškai skirtingi pasauliai. Ąžuolas, pasodintas netinkamoje vietoje, augs lėtai, liks kreivas ir niekada nepasieks tos vertės, dėl kurios buvo sodintas.
Jūsų sklypo augavietė nurodyta miškotvarkos projekte. Jei projekto nėra, augavietę gali nustatyti specialistas apžiūros metu – tai padaroma vietoje.
Pagrindinės rūšys ir kur jos tinka
Pušis – sausų ir vidutinio derlingumo smėlingų augaviečių medis. Nereikli, atspari sausroms, duoda vertingą medieną. Jaunystėje jautri žvėrių pažeidimams, todėl daug kur reikia apsaugos. Pušynas auga ilgai, bet yra viena patikimiausių investicijų į ateitį.
Eglė – mėgsta derlingesnes, pakankamai drėgnas augavietes. Auga greičiau nei pušis, anksčiau duoda tūrį. Trūkumas rimtas: sekli šaknų sistema daro ją jautrią vėjovartoms, o sausringais metais eglynai tampa pagrindiniu žievėgraužio tipografo taikiniu. Grynas eglynas šiandien laikomas rizikingesniu pasirinkimu nei prieš kelis dešimtmečius.
Beržas – greitai auganti, nereikli rūšis, gerai atkurianti plotus. Puikiai tinka kaip priemaiša, gerina dirvožemį ir sumažina ligų plitimo riziką mišriuose medynuose. Kokybiška beržo mediena vertinama, bet daug priklauso nuo kamieno tiesumo.
Ąžuolas – derlingų, gerai drenuotų augaviečių rūšis. Ilgaamžis, duoda vertingiausią medieną, bet auga lėtai ir jaunystėje reikalauja daug priežiūros: jį lengvai nustelbia greitesnės rūšys. Ąžuolynas yra sprendimas kartoms, ne vienam savininkui.
Juodalksnis – šlapių, derlingų augaviečių rūšis. Ten, kur kitos rūšys nustotų augti, juodalksnis jaučiasi gerai. Praktiškas pasirinkimas pažliugusioms sklypo dalims.
Drebulė ir baltalksnis – dažniausiai atsiranda savaime. Jų vertė mažesnė, augimo ciklas trumpas, bet jie greitai uždengia dirvą ir apsaugo nuo žolės.
Kodėl mišrus medynas beveik visada geriau
Grynas vienos rūšies medynas yra patogus – lengviau planuoti, lengviau tvarkyti. Bet jis ir pažeidžiamiausias. Viena liga, vienas kenkėjas ar viena audra gali paveikti visą plotą vienu metu.
Mišrus medynas veikia kaip draudimas. Jei nukenčia viena rūšis, kitos lieka. Be to, skirtingos rūšys naudoja skirtingus dirvožemio sluoksnius ir šviesą, todėl bendras prieaugis dažnai būna didesnis. Praktinis pavyzdys: eglė su beržo priemaiša atsparesnė nei grynas eglynas, o pušis su eglės antruoju ardu geriau išnaudoja augavietę.
Miškotvarkos projekte rekomenduojama rūšinė sudėtis paprastai jau nurodyta – verta jos laikytis, nes ji parengta pagal konkretaus sklypo sąlygas.
Kaip keičiasi požiūris į rūšių parinkimą
Dar prieš kelis dešimtmečius vyravo požiūris, kad efektyviausia sodinti vieną greitai augančią rūšį ir laukti brandos. Pastarųjų metų patirtis šį požiūrį pakoregavo. Vis dažniau kartojasi sausringos vasaros, stiprūs vėjai ir masiniai kenkėjų protrūkiai, o labiausiai nuo jų nukenčia būtent vienarūšiai medynai.
Todėl šiandien rūšis renkamasi ne tik pagal tai, kuri duos didžiausią tūrį, bet ir pagal tai, kuri labiausiai tikėtina išliks. Praktikoje tai reiškia tris dalykus.
Daugiau priemaišų. Net jei pagrindinė rūšis viena, į medyną įterpiama 20–30 procentų kitų rūšių. Tai beveik nekeičia bendros vertės, bet gerokai sumažina riziką prarasti viską iš karto.
Atsargiau su gryna egle. Ypač sausesnėse augavietėse, kur eglė jaučiasi ties savo galimybių riba – tokiuose plotuose žievėgraužio žala pastaraisiais metais buvo didžiausia.
Daugiau dėmesio lapuočiams. Beržas, ąžuolas, liepa ir klevas ne tik gerina dirvožemį, bet ir yra atsparesni daliai spygliuočius pažeidžiančių veiksnių.
Ką daryti, jei sklype jau kažkas savaime auga
Dažna situacija: sklypas kelerius metus stovėjo be priežiūros ir jame pats savaime sužėlė mišinys – daugiausia beržo, drebulės, karklų ir baltalksnio. Pirmas impulsas būna viską nušienauti ir sodinti iš naujo.
Ne visada tai geriausias sprendimas. Savaiminis atžėlimas jau turi susiformavusią šaknų sistemą ir yra prisitaikęs prie konkrečios vietos. Dažnai racionaliau jį proretinti – palikti geriausius, tiesiausius egzempliorius ir pašalinti tai, kas juos stelbia, o retesnėse vietose įsodinti trūkstamų rūšių. Taip gaunamas mišrus medynas už mažesnę kainą nei sodinant visą plotą iš naujo.
Sprendimas priklauso nuo to, kokios rūšys sužėlė, kokio jos tankumo ir amžiaus. Tai vienas iš klausimų, į kurį atsakoma tik apžiūrėjus sklypą vietoje.
Greitas orientyras
| Augavietė | Pagrindinė rūšis | Priemaiša |
|---|---|---|
| Sausa, smėlinga | Pušis | Beržas |
| Vidutinio derlingumo | Pušis, eglė | Beržas, ąžuolas |
| Derlinga, drenuota | Ąžuolas, eglė | Beržas, liepa, klevas |
| Drėgna, derlinga | Eglė, juodalksnis | Beržas |
| Šlapia, durpinga | Juodalksnis | Beržas |
Tai tik orientyras. Konkretų sprendimą visada verta priimti pagal projektą arba specialisto įvertinimą vietoje.
Ką dar įvertinti prieš sodinant
Žvėrys. Jei apylinkėse gausu elnių ir stirnų, pušies ir ąžuolo sodinukai bus pažeidžiami. Reikės aptvaro, repelentų arba individualių apsaugų – tai papildomos išlaidos, kurias geriau numatyti iš anksto.
Sodmenų kilmė. Sodinukai turi būti tinkamos kilmės ir kokybės. Pigesnė nežinomos kilmės medžiaga dažnai prasčiau prigyja ir lėčiau auga – sutaupymas pirmais metais virsta nuostoliu per visą ciklą.
Tankumas. Per retai pasodintas medynas duoda šakotus, mažiau vertingus kamienus. Per tankiai – reikės anksti ir intensyviai retinti. Rekomenduojamas sodinukų kiekis hektarui skiriasi pagal rūšį.
Jūsų laikas. Ąžuolynas ar pušynas reikalauja kantrybės ir priežiūros dešimtmečiais. Jei planuojate sklypą valdyti trumpai, verta rinktis paprastesnį sprendimą arba svarstyti kitas galimybes.
Trumpai
Gera rūšių parinkimo taisyklė yra trinarė: pirma – augavietė, antra – mišrumas, trečia – jūsų realios galimybės prižiūrėti. Jei bent vienas iš šių trijų punktų ignoruojamas, rezultatas paprastai nuvilia.
Jei norite, kad rūšis parinktų ir darbus atliktų specialistai, apžvelkite mūsų paslaugas. O jei svarstote, ar apskritai verta imtis ilgo atkūrimo ciklo, galime nemokamai įvertinti sklypą ir aptarti alternatyvas. Klausimai – čia.